Smagi „Rėmoliokų“ stovykla Pagardės kaime

Birželio pabaigoje Sedos kultūros centras sukvietė vaikus ir jaunimą į šeštus metus vykstančią etninę stovyklą Pagardės kaime. Čia dvi dienas atostogautojams netrūko pramogų: vyko į pažintinę ekskursiją Rubikų ir Pagardės kaimuose, prisiminė liaudiškus žaidimus, ratelius, susipažino su tradiciniais amatais ir muzikos instrumentais bei muzikavo, dainavo ir šoko.

 

Dalyvavo daug svečių

Kartu su Sedos jaunimu stovyklavo vaikai ir jaunimas iš Mažeikių, Platelių ir NVŠ programos „Etnokultūrinė raiška vaiko gyvenime“ dalyviai. Pagrindinis stovyklos tikslas – puoselėti senuosius papročius ir amatus bei tradicinį muzikavimą.

„Šiemet stovykloje Šiaulių vaikų folkloro ansamblio vadovas Arūnas Stankus vedė dvi valandas trukusį edukacinį užsiėmimą. Svečias atsivežė daugybę įdomių instrumentų, kurie kaipmat patraukė smalsių stovyklautojų dėmesį. Po trumpo pasakojimo, iš kur kilo muzika, kaip gimė daina ir garsas, užsiėmimo vadovas demonstravo tradicinių muzikos instrumentų atlikimo techniką, muzikavimo tikslą ir leido stovyklautojams tai išbandyti praktiškai. Jaunimas mokėsi pūsti ratą, daudytes, piemenų triūbeles, dambrelį, netgi ožio ragą, kuris buvo pučiamas visuose Lietuvos regionuose, taip pat švilpynes, kitus pučiamuosius muzikos intrumentus, kurie, pasak A. Stankaus, senovėje buvo pagrindinės komunikacijos priemonės. Taip pat pristatė Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamojo instrumento didžeridū lietuviškąją versiją, nes instrumentas buvo pagamintas iš buitinių medžiagų. Poilsiautojai taip pat turėjo galimybę pasigaminti tradicines autentiškas birbynes iš ajerų“, – pasakojo viena iš stovyklautojų Gabrielė Griškėnaitė.

Reikalauja daug kantrybės

Amatų sekcijoje užsiėmimą apie rangių gamybą vedė Mažeikių kultūros centro etnografė Jolanta Kaleckienė, riešines – tautodailininkė Sigita Dacienė. Šių rankdarbių gamyba labai sudomino mergaites. Pasak J. Kaleckienės, rangių darymas reikalauja daug kantrybės, kruopštaus darbo ir įgūdžių. Neturinčioms patirties stovyklautojoms ranges, kuriomis pasipuoš Lietuvos moksleivių dainų šventėje, pavyko pasigaminti per dieną.

Jauniausius stovyklautojus lipdyti iš molio kvietė studentė Gabrielė: „Smagu, kad jaunimą pavyko sudominti tradiciniais amatais, nes po darbo vaikai prašė medžiagų, kad galėtų lipdyti namuose. Manau, tai turiningesnė veikla, nei laisvalaikio leidimas prie kompiuterio, kas dabar labai aktualu vaikams.“

Po pietų įdomi veikla

Po sočių pietų, kuriuos gamino Sedos miestelio bendruomenės narės, stovyklautojai ėmėsi šiaudinių gervių gamybos su Birute Platakiene iš Alsėdžių. Be edukacinės veiklos, stovyklautojai kartu su A. Stankumi mokėsi tradicinių žaidimų, tokių kaip „Pikeris“, „Kerėpla“. Tradicinį galvosūkį „Keimerį“ bandė įveikti ir vyriausieji stovyklos svečiai, folkloro kolektyvo vadovai. Pasak A. Stankaus, galvosūkio įminimas prasideda nuo pasaulio suvokimo, kaip žmogus mato jo horizontą.

Vakare prasidėjo vakaronė su šokiais iki vidurnakčio. Ją vedė Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolee“, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelee“ vaikų grupė, Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alksniokaa“, Sedos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Rėmoliokaa“, vaikų folkloro ansamblis „Cyroliokaa“, NVŠ programos „Etnokultūrinė raiška vaiko gyvenime“ vaikai. Po trankių šokių jaunimas vakarojo prie laužo, o miegojo ant šieno, palapinėse.             

Šiaudinių skulptūrų kūrimas

Pasak G. Griškėnaitės, antrą stovyklos dieną Sedos jaunimo klubo „Būk savas“ iniciatyva stovyklautojai užsiėmė šiaudinių skulptūrų pynimu baltų etninės grupės motyvais. Pynimui šieno parūpino ūkininkas A. Dirgėla.

„Nors stovyklos programa ir baigėsi, tačiau rezultatais dar bus galima pasidžiaugti ilgai: stovyklos dalyvių sukurtos skulptūros bus eksponuojamos liepos 16 d. vykstančiame kasmetiniame folkloro festivalyje „Gėid vuolungelė“ Sedos A. Baranausko aikštėje. Vėliau skulptūros bus deginamos Varduvos upės salelėje, o kita dalis naudojamos renginių puošimui. Be neišdildomų įspūdžių, stovykla teikė dar kitų privalumų – gerą ir turiningą poilsį, naujus draugus, džiugias emocijas ir t. t., Tad atsisveikinę vaikai šypsodamiesi ir patenkinti grįžo namo, jau planuodami atostogas kitais metais, o kartu stovykloje praleistos dienos yra atradimas ne tik vaikams, bet ir stovyklos organizatoriams, nes tai yra stimulas kurti kitą etnokultūrinę veiklą, susijusią su papročių sklaida ir tąsa ateities kartose“, – pasakojimą baigė G. Griškėnaitė.

Valerija KVEDARAITĖ

Nuotraukos G.Griškėno

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode